Aukрtatemperatыrinio superlaidininko sintezл ir tirimas

1900 - aisiais metais Heike Kamerlingh Onnes suskystino hel?, o jau 1911 - aisiais metais buvo paskelbta, jog apie 4 K temperat?roje gyvsidabris pereina ? superlaid? b?v?, t. y. netenka var?os (R ( 0) . Po dvide?imties met?, 1933-aisiais, Meissner ir Ochsenfeld pasteb?jo, jog med?iaga, pasi?yminti superlaid?iomis savyb?mis, patalpinta magnetiniame lauke, neleid?ia jam prasiskverbti ? save, t. y. pasi?ymi puikiomis diamagnetin?mis savyb?mis. ?is rei?kinys buvo pavadintas Meissner efektu.

Ir tik 1986 -aisiais metais Georg Bednorz ir K. Alex Muller paskelb? prane?im?, kad i? bario, lantano ir vario oksid? gavo jungin?, kuris pasi?ymi superlaid?iomis savyb?mis apie 30 K temperat?roje. 1987 - aisiais metais grup? mokslinink? i? JAV paskelb?, jog atrado jungin?, kuris pasi?ymi superlaid?iomis savyb?mis jau 77 K temperat?roje.

Med?iagos per?jimas ? superlaid? buv? charakterizuojamas staigiu var?os suma??jimu ?aldant. Var?os atsiradimas yra salygojamas elektron? pr?jimu ? auk?tesn?, su?adint? b?sen?, o tai nulemia med?iagos b?sena ir j? veikiantys pa?aliniai faktoriai. Elektron? i?barstymas pasitaiko, jeigu yra atom? vibracija arba yra nema?a gardel?s defekt? koncentracija. Superlaidumo teorijos pagrindas yra tai, kad elektronai veikiami ?vairi? s?veik? ir esant pakankamai ?emai temperat?rai, sudaro taip vadinam?sias Cooper poras.

Didinant temperat?r?, Cooper poros suyra ir superlaid?iosios junginio savyb?s i?nyksta. Ta?iau temperat?ra n?ra vienintelis faktorius lemiantis med?iagos superlaidum?. Jei magnetinis laukas ar tekanti srov?, veikiantys superlaidinink?, yra pakankamai stipr?s, tai taip pat gali sukelti Cooper por? disocijacij? ir suprlaid?i?j? savybi? i?nykim?.